Vibrafono garsą banguoti priverčia variklis
Vibrafonininkas suduoda lazdele ir atitraukia ranką; jei pedalas nuspaustas, garsas dar nenutyla. Po metalinėmis plokštelėmis stovi rezonatoriai, o kiekvieno viršuje sukasi variklio varomas diskas, kurį „Yamaha“ vadina „fan“. Diskams sukantis, aukštis šiek tiek svyruoja, ir girdime vibrato.
„Yamaha“ aprašo, kad sukimosi greitį galima keisti: nuo lėto iki greito šis poveikis tampa ryškesnis. Vadinasi, tai ne nekintamas skambesio požymis, o parametras, kurį galima keisti.
Dar vieną darbą atlieka pedalas. Pasak „Vienna Symphonic Library“, be jo vibrafono plokštelės slopinamos automatiškai ir natos būna labai trumpos; paspaudus pedalą slopinimas nutrūksta ir natos gali skambėti. Vibrafonininkai pedalą valdo tiksliai, kad iš eilės einančios harmonijos nesusilietų. Jei kai kurias natas reikia nutildyti, o kitas palikti skambėti, jas galima prislopinti lazdele.
Muzikiniam pavyzdžiui pridėta Milto Jacksono „Bags’ Groove“. Tai ne laboratorinis variklio greičių palyginimas ir ne šaltinių aprašytas nustatymas. Klausantis verta atskirti du dalykus: kada nata prasideda ir kiek jai leidžiama tęstis. Ritmą, ko gero, formuoja ne tik smūgiai, bet ir laiku sustabdytas skambesys.
Šaltinis: „Yamaha“ vibrafono sandaros aprašas ir „Vienna Symphonic Library“ vibrafono aprašas ↗