Wayne’o Shorterio „Speak No Evil“: pasakojimas be siužeto
Don Heckmano parašytame albumo bukleto tekste Wayne’as Shorteris sako galvojęs apie „miglotus kraštovaizdžius“. Tai veikiau vaizdinys nei siužetas, kurį klausytojas privalo atspėti.
Titulinio kūrinio temoje „Blue Note“ esė autorius išskiria ilgas natas. O pradėdamas solo Shorteris kartoja vieną garsą, tarsi skintųsi kelią į nežinomą teritoriją. Net pats autorius, pasak esė, kartais su šiuo kūriniu grumiasi.
Sesija vyko 1964 m. Kūčių dieną Rudy Van Gelderio studijoje. Greta tenoro saksofonininko Shorterio grojo Freddie Hubbardas trimitu, Herbie Hancockas fortepijonu, Ronas Carteris kontrabosu ir Elvinas Jonesas būgnais. Tai penkių muzikantų darbas, ne saksofonininko monologas. Klausantis verta nukreipti dėmesį ne tik į solistą, bet ir į tai, kas skamba greta.
Klausykitės, ką Shorteris padaro su viena kartojama nata. Ne kiekvienai frazei reikia naujos pradžios.
Šaltinis: „Blue Note“ esė apie „Speak No Evil“; Matt Phillips, „Everything Jazz“ ↗